- tūtelė
- tūtẽlė sf. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. vamzdelio formos įrengimas ar detalė: Spyruoklinė tūtelė VĮ. 2. siauras, pailgas vamzdelis: Aliejiniai dažai buvo tūtẽlės[e] tokie Žlb. ║ vamzdelio formos daiktas: Gana didelę dalį dirbinių sudaro gintaro tūtelės – cilindriniai karoliukai rš. ^ Asiūkliai kap tūtẽlės baloj Ml. Aš ožkelė nabagelė, mano ausys kap tūtẽlės (d.) Ml. 3. ritinėlis: Jis kišdavo savo pinigus į butelius, suvyniojęs popieriukus tūtelėmis V.Krėv. Jie (lapsukiai) susuka į tūteles augalų lapus rš. 4. Sb, Kp, Ds bičių motinos akelė: Taiso tūtelýtes perėt [bičių] motinėlėm ir matos, kad leis spiečių Jdp. ║ bičių perų akelė: [Avily] buvo tūtẽlių pilna Dkk. 5. žr. tūtė 3: Pernai dobilai neskūlė, tai pasėjom su tūtẽlėm Ml. Tūtelytė ilga, ana (bitė) ir nepaima iš raudonųjų [dobilų] medaus Smal.
Dictionary of the Lithuanian Language.